Sistema de nomeação de mulheres de Kėdainiai em livros de registro locais nos séculos XVII e XVIII
DOI:
https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.27485Palavras-chave:
mulheres de Kėdainiai, livros de registros, antroponímica histórica, antropônimos históricos lituanos, nomeação, formação de palavrasResumo
Livros de registros municipais, inventários e registros de igreja fazem parte das fontes históricas antroponímicas mais importantes de citadinos lituanos. Entre essas fontes, a mais notável é o conjunto de 24 livros de registro de Kėdainiai escritos na língua latina e na língua polonesa, no qual há 148 registros de nomes de mulheres desta localidade. O objetivo deste artigo é identificar e comparar os sistemas de nomeação de mulheres utilizados no município nos séculos XVII e XVIII, enfatizando-se os fenômenos mais característicos da polonização de seus nomes pessoais, haja vista ser um dos principais fatores que influenciaram o registro desses nomes. Nesta pesquisa para a discussão dos dados antroponímico históricos, foram adotados, majoritariamente, os métodos de pesquisa descritivo, reconstrutivo e comparativo. Os resultados mostram que, nos registros estudados, enquanto, no século XVII, a maioria das mulheres era registrada com quatro antropônimos, no século XVIII, elas eram registradas com apenas dois nomes (um prenome e um sobrenome ou um antropônimo usado no lugar do sobrenome), os dados também mostram que nomes cristãos tradicionais predominaram.
Referências
Amaral, E. T. R. & Seide, M. S. (2020). Nomes próprios de pessoa: introdução à antroponímia brasileira. Blucher: São Paulo. https://openaccess.blucher.com.br/article-list/9786555500011-453/list#undefined
Jablonskis, K. (1979). Istorija ir jos šaltiniai. Vilnius: Mokslas.
Kiaupa, Z. (2000). Kauno vaito XVI a. vidurio knygos prabyla lietuviškai. In Z. Kiaupa et al., Kultūrų sankirtos (pp. 66–92). Vilnius: Diemedžio leidykla.
Lepszy, K. (1953). Instrukcja wydawnicza dla źródel historycznych od XVI do połowy XIX wieku. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich. Wydawnictwo Polskiej Akademii Nauk.
LPŽ I – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1985). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 1). Vilnius: Mokslas.
LPŽ II – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1989). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 2). Vilnius: Mokslas.
Lukšaitė, I. (1970). Lietuvių kalba reformaciniame judėjime XVII a. Vilnius: Lietuvos TSR Mokslų akademijos Istorijos institutas.
Lukšaitė, I. (2001). Knygos nobažnystės (1653) parengimo kultūrinė aplinka. In I. Lukšaitė et al., „Knyga nobažnystės krikščioniškos“ (1653) – XVII a. Lietuvos kultūros paminklas (pp. 4–28). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
LVKŽ – Kuzavinis, K., & Savukynas, B. (1994). Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Maciejauskienė, V. (1991). Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė, V. (1994). Lietuvių pavardės: raida ir kilmė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Ragauskaitė, A. (1999). XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 41, 145–158.
Ragauskaitė, A. (2000). XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 43, 93–110.
Ragauskaitė, A. (2001). Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII a. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 45, 123–143.
Ragauskaitė, A. (2002). XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 47, 31–40.
Ragauskaitė, A. (2003). XVI–XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums, 7, 82–92.
Ragauskaitė, A. (2004). XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. In J. Švambarytė-Valužienė (Ed.), Istoriniai tekstai ir vietos kultūra (pp. 8–18). Šiauliai, Ryga: Lucilijus.
Ragauskaitė, A. (2005). XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2006). Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. Baltu filoloģija, 15(1–2), 81–94.
Ragauskaitė, A. (2008). Tendencies in the evolution of hereditary surnames of townspeople in Lithuania from sixteenth to eighteenth centuries. Zunamen / Surnames, 3, 29–37.
Ragauskaitė, A. (2009). Kada susidarė kauniečių pavardės? In A. Judžentis (Ed.), Kalba ir žmonės (pp. 226–232). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2014). Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Kauno istorijos metraštis, 14, 7–17.
Ragauskaitė, A. (2015). Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, 73, 55–81.
Ragauskaitė, A. (2016a). Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica, 75, 45–67.
Ragauskaitė, A. (2016b). Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Baltu filoloģija, 25(2), 111–128.
Ragauskaitė, A. (2017). Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica, 77, 53–77.
Ragauskaitė, A. (2018a). The patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: Introductory remarks. Acta Baltico-Slavica, 42, 173–188. DOI: 10.11649/abs.2018.009
Ragauskaitė, A. (2018b). XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica, 78, 53–75.
Ragauskaitė, A. (2018c). XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. Baltu filoloģija, 27, 101–118. DOI: http://doi.org/10.22364/bf.27.04
Ragauskaitė, A. (2019). Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Acta Linguistica Lithuanica, 80, 177–194. DOI: https://doi.org/10.35321/all80-08
Ragauskaitė, A. (2021). Tendencies of formation of anthroponyms of rural residents in the oldest Lithuanian parish register of Joniškis dated 1599–1621. Onomástica desde Amérika Latina, 2(3), 2–29. DOI: https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.25781
Seide, M. S. & Petrulione, L. (2018). Between Languages and Cultures: an Exploratory Comparative Study of Usage of Lithuanian and Brazilian Masculine Anthroponyms. Revista de estudos da Linguagem, 26, 1201–1226.
http://www.periodicos.letras.ufmg.br/index.php/relin/article/view/12745
Seide, M. S. & Petrulionė, L. (2020). Formation and usage of hypocoristic forms in Brazilian, Portuguese and Lithuanian. Revista Alfa, 64(1), 1–27.
https://periodicos.fclar.unesp.br/alfa/article/view/11611/9330
Šinkūnas, P. (1928). Kėdainių miesto istorija. Kaunas: „Spindulio“ B-vės spaustuvė.
Tyla, A. (2000). Decemviratas arba Tertio ordo communitatis Kėdainių savivaldoje. Lietuvos istorijos metraštis 1999. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 64–76.
Tyla, A. (2002). Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai: Kėdainiai, A. Tyla, R. Firkovičius & D. Antanavičius (Eds.). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla.
Tworek, S. (1966). Z dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVIII w. Annales Universitatis Mariae Curie-Skłodowska, 21(8), 193–202.
Tworek, S. (1969). Materiały do dziejów kalwinizmu w Wielkim Księstwie Litewskim w XVII wieku. Odrodzenie i reformacja w Polsce, 14, 213–215.
Wolff, A. (1957). Projekt instrukcji wydawniczej dla pisanych źródeł historycznych do połowy XVI wieku. Studia źródłoznawcze, 1, 155–181.
Žirgulis, R. (2002a). Three Hundred Years of Multiculturalism in Kėdainiai. In G. Potašenko (Ed.), The Peoples of the Grand Duchy of Lithuania (pp. 130–140). Vilnius: Aidai.
Žirgulis, R. (2002b). Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630–1750 m. In R. Navardauskas Palaima (Ed.), Lietuvos muziejų rinkiniai (Vol.1, pp. 23–27). Kėdainiai: Kėdainių krašto muziejus.
Downloads
Publicado
Como Citar
Edição
Seção
Licença
Copyright (c) 2021 Onomástica desde América Latina
Este trabalho está licenciado sob uma licença Creative Commons Attribution-NonCommercial-ShareAlike 4.0 International License.
Aviso de Direito Autoral Creative Commons
Política para Periódicos de Acesso Livre
Autores que publicam nesta revista concordam com os seguintes termos:
1. Autores mantém os direitos autorais e concedem à revista o direito de primeira publicação, com o trabalho simultaneamente licenciado sob a Licença Creative Commons Attribution que permite o compartilhamento do trabalho com reconhecimento da autoria e publicação inicial nesta revista.
2. Autores têm autorização para assumir contratos adicionais separadamente, para distribuição não-exclusiva da versão do trabalho publicada nesta revista (ex.: publicar em repositório institucional ou como capítulo de livro), com reconhecimento de autoria e publicação inicial nesta revista.
3. Autores têm permissão e são estimulados a publicar e distribuir seu trabalho online (ex.: em repositórios institucionais ou na sua página pessoal) a qualquer ponto antes ou durante o processo editorial, já que isso pode gerar alterações produtivas, bem como aumentar o impacto e a citação do trabalho publicado (Veja O Efeito do Acesso Livre).
Licença Creative Commons
Esta obra está licenciada com uma Licença Creative Commons Atribuição-NãoComercial-CompartilhaIgual 4.0 Internacional, o que permite compartilhar, copiar, distribuir, exibir, reproduzir, a totalidade ou partes desde que não tenha objetivo comercial e sejam citados os autores e a fonte.
