Tendencies of formation of anthroponyms of rural residents in the oldest Lithuanian parish register of Joniškis dated 1599–1621
DOI :
https://doi.org/10.48075/odal.v0i0.25781Mots-clés :
Joniškis, register of christenings, historical anthroponymy, historical anthroponym, word-formation.Résumé
Parish registers are among the most important sources of Lithuanian historical anthroponymy. A chronologically unique baptismal register of Joniškis dating to 1599–1621, which is currently the oldest known Lithuanian parish register in Lithuania, stands out in the context of such registers. This article delved into the oldest inscriptions dated 1599–1600, which were found in the parish register of Joniškis, describes and analyses 290 personal names (second members of the binary naming model) in terms of formation. The following major research methods are used to discuss the data of historical anthroponymy: descriptive and comparative. The 290 analysed personal names were classified into two groups: anthroponyms with patronymic suffixes and anthroponyms without such suffixes. The first group was much larger. It comprised 274 (or 94.5 %) of all anthroponyms. The second group had 16 (5.5 %) personal names.
Références
Ališauskas, V.; Jaszczołt T.; Jovaiša, L. & Paknys, M. (2009). Lietuvos katalikų dvasininkai XIV–XVI a.: Bažnyčios istorijos studijos (Vol. 2). Vilnius: Aidai.
Amaral, E. T. R; Seide, M. S. (2020a). Nomes próprios de pessoa: introdução à antroponímia brasileira. Blucher: São Paulo. https://openaccess.blucher.com.br/article-list/9786555500011-453/list#undefined
Garliauskas, V. (1998). Lietuviškos oikonimų lytys nelietuviškuose XVI–XIX a. šaltiniuose. Lietuvių kalbotyros klausimai, 40, 1998, 123–204.
Garliauskas, V. (2004). XVII a. Molėtų bažnyčios krikšto ir santuokos metrikų knyga. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
LPŽ I – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1985). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 1). Vilnius: Mokslas.
LPŽ II – Maciejauskienė, V.; Razmukaitė, M. & Vanagas, A. (Ed.) (1989). Lietuvių pavardžių žodynas (Vol. 2). Vilnius: Mokslas.
LVKŽ – Kuzavinis, K., & Savukynas, B. (1994). Lietuvių vardų kilmės žodynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla.
Maciejauskienė, V. (1991). Lietuvių pavardžių susidarymas XIII–XVIII a. Vilnius: Mokslas.
Maciejauskienė, V. (1993). Kriaunų parapijos XVII–XVIII a. asmenvardžiai. Lietuvių kalbotyros klausimai, 32: Baltų onomastikos tyrimai, 34–99.
Maciejauskienė, V. (1994). Lietuvių pavardės: raida ir kilmė (habilitacinis darbas). Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.
Maciejauskienė, V. (1997). Dėl lietuvių pavardžių (asmenvardžių klasifikavimo). Baltistica, 32(1), 101–109. DOI: 10.15388/baltistica.32.1.407
Maciejauskienė, V. (2010). Gruzdžių pavardės: istorija ir dabartis. In D. Šniukas (Ed.), Gruzdžiai (Vol. 2, pp. 818–844). Vilnius: Versmė.
Ragauskaitė, A. (1999). XVI a. II pusės Kauno miestiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 41, 145–158.
Ragauskaitė, A. (2000). XVII a. pirmosios pusės Kauno miestiečių asmenvardžių kilmė. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 43, 93–110.
Ragauskaitė, A. (2001). Kauno miestiečių pavardžių formavimasis XVI–XVIII a. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 45, 123–143.
Ragauskaitė, A. (2002). XVII–XVIII amžių kauniečių (vyrų) pavardžių variantai. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 47, 31–40.
Ragauskaitė, A. (2003). XVI–XVIII a. kauniečių moterų asmenvardžių daryba. Vārds un tā pētīšanas aspekti: Rakstu krājums, 7, 82–92.
Ragauskaitė, A. (2004). XVI–XVII a. joniškiečių asmenvardžiai. In J. Švambarytė-Valužienė (Ed.), Istoriniai tekstai ir vietos kultūra (pp. 8–18). Šiauliai, Ryga: Lucilijus.
Ragauskaitė, A. (2005). XVI–XVIII a. kauniečių asmenvardžiai. Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2006). Vietovardinės kilmės asmenvardžiai ir prievardžiai XVI a. Kauno aktų knygose. Baltu filoloģija, 15(1–2), 81–94.
Ragauskaitė, A. (2008). Tendencies in the evolution of hereditary surnames of townspeople in Lithuania from sixteenth to eighteenth centuries. Zunamen / Surnames, 3, 29–37.
Ragauskaitė, A. (2009). Kada susidarė kauniečių pavardės? In A. Judžentis (Ed.), Kalba ir žmonės (pp. 226–232). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Ragauskaitė, A. (2014a). Kauno moterų asmenvardžiai XVI–XVII a. lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Kauno istorijos metraštis, 14, 7–17.
Ragauskaitė, A. (2014b). Lietuvoje sudarytas rankraštinis tikrinių vardų registras (apie 1840–1843). Archivum Lithuanicum, 16, 323–340.
Ragauskaitė, A. (2015). Seniausios Lietuvoje 1599–1621 metų Joniškio krikšto metrikų knygos joniškiečių moterų asmenvardžiai lietuvių istorinės antroponimijos kontekste. Acta Linguistica Lithuanica, 73, 55–81.
Ragauskaitė, A. (2016a). Škotų pavardžių užrašymo tendencijos XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Acta Linguistica Lithuanica, 75, 45–67.
Ragauskaitė, A. (2016b). Germaniškos kilmės kėdainiečių antroponimai XVII–XVIII a. Kėdainių miesto istorijos šaltiniuose. Baltu filoloģija, 25(2), 111–128.
Ragauskaitė, A. (2017b). Kėdainiečių (lietuvių, lenkų) pavardžių formavimosi tendencijos XVII–XVIII amžiuje. Acta Linguistica Lithuanica, 77, 53–77.
Ragauskaitė, A. (2018a). XVII a. kėdainiečių asmenvardžių darybos tendencijos. Baltu filoloģija, 27, 101–118. DOI: http://doi.org/10.22364/bf.27.04
Ragauskaitė, A. (2018b). XVII a. kėdainiečių lietuviškos kilmės asmenvardžiai. Acta Linguistica Lithuanica, 78, 53–75.
Ragauskaitė, A. (2018c). The patterns of recording the names of German residents in Kėdainiai in the nineteenth century: Introductory remarks. Acta Baltico-Slavica, 42, 173–188. DOI: 10.11649/abs.2018.009
Ragauskaitė, A. (2019a). Joniškiečių vyrų asmenvardžių darybos tendencijos seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Acta Linguistica Lithuanica, 80, 177–194. DOI: https://doi.org/10.35321/all80-08
Ragauskaitė, A. (2019b). Lietuviškos kilmės asmenvardžiai seniausioje Lietuvoje 1599–1621 m. Joniškio krikšto metrikų knygoje. Baltu filoloģija, 28(1), 153–168. DOI: http://doi.org/10.22364/bf.28.1.06
Seide, M. S.; Petrulione, L. (2018). Between Languages and Cultures: an Exploratory Comparative Study of Usage of Lithuanian and Brazilian Masculine Anthroponyms. Revista de estudos da Linguagem, 26, 1201–1226.
http://www.periodicos.letras.ufmg.br/index.php/relin/article/view/12745
Seide, M. S.; Petrulionė, L. (2020). Formation and usage of hypocoristic forms in Brazilian, Portuguese and Lithuanian. Revista Alfa, 64(1), 1–27.
https://periodicos.fclar.unesp.br/alfa/article/view/11611/9330
Sinkevičiūtė, D. (2018a). Nežinomi Lietuvos Metrikos senieji lietuvių dvikamieniai asmenvardžiai. Baltistica, 53(1), 117–132. DOI: 10.15388/baltistica.53.1.2346
Sinkevičiūtė, D. (2018b). Nežinomi Lietuvos Metrikos dvikamieniai asmenvardžiai su pirmaisiais apeliatyviniais dėmenimis. Baltistica, 53(2), 303–325.
DOI: 10.15388/baltistica.53.2.2351
Zinkevičius, Z. (1977). Lietuvių antroponimika. Vilniaus lietuvių asmenvardžiai XVII a. pradžioje. Vilnius: Mokslas.
Žemienė, A. (1999). Ragainės apskrities XVIII a. pab. – XIX a. pr. vyrų pavardžių daryba. Acta Linguistica Lithuanica / Lietuvių kalbotyros klausimai, 41, 223–231.
Žemienė, A. (2002). XVIII–XIX a. Ragainės apskrities lietuvininkų pavardžių kilmė. Daktaro disertacijos santrauka. Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas.
Žemienė, A. (2017). Mažosios Lietuvos asmenvardžiai (XVIII–XIX a.). Vilnius: Technika.
DOI: https://doi.org/10.20334/2017-041-M
Žilys, S. (2012). Bažnyčių metrikų knygos ir parapijiečių sąrašai Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje: kilmė ir konfesiniai ypatumai. – In A. Pacevičius (Ed.), Atminties institucijų rinkiniai. Bibliotheca Lithuana (Vol. 2, pp. 123–154). Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. DOI: https://doi.org/10.15388/BiblLita.2012.2.15578
Téléchargements
Publié-e
Comment citer
Numéro
Rubrique
Licence
(c) Tous droits réservés Onomástica desde América Latina 2020
Cette œuvre est sous licence Creative Commons Attribution - Pas d'Utilisation Commerciale - Partage dans les Mêmes Conditions 4.0 International.
Droit d’auteur « Creative Commons »
Politique pour les revues en accès ouvert
Les auteurs qui publient dans cette revue agréent les termes suivants :
1. Les auteurs gardent leurs droits et octroient à la revue celui de première publication. Le texte sera sous licence « Creative Commons Attribution » qui permet le partage du travail mentionnant l’attribution à l’auteur et la première publication dans cette revue.
2. Les auteurs ont l’autorisation de prendre ailleurs des contrats supplémentaires pour la distribution et diffusion non exclusive de leur texte publié dans cette revue (par exemple, le publier dans un dépôt numérique institutionnel ou en tant que chapitre d’un livre).
3. Les auteurs ont l’autorisation et sont encouragés à publier et à distribuer leur travail en ligne (par exemple, dans des dépôts numériques institutionnels ou dans leur propre site personnel) à n’importe quel moment y compris avant ou pendant le processus d’édition, étant donné que cela peut avoir des effets productifs, tels qu’augmenter l’impact et le nombre de citations du travail publié (cf. O Efeito do Acesso Livre).
Licence « Creative Commons »
Cette publication se trouve sous licence Creative Commons- Attribution- Utilisation non commerciale, -Pas d’œuvre dérivée 4.0 International, ce qui permet de partager, copier, distribuer, montrer ou reproduire la totalité ou des parties des travaux, tant que ce n’est pas fait à des fins commerciales et que les auteurs et la source sont cités.
