Naming trends of Lithuanian emigrants in Ireland, Norway, and Germany (1991–2020), with focus on names of Baltic origin
Tendencias en los nombres de hijos de emigrantes lituanos en Irlanda, Noruega y Alemania (1991–2020), con foco en nombres de origen báltico
DOI :
https://doi.org/10.48075/odal.v6i1.35107Mots-clés :
Personal names, Lithuanian names, Baltic names, Names of emigrants, naming practices, emigrationRésumé
This article examines naming trends among Lithuanian emigrants who give their children Baltic names in Ireland, Norway, and Germany, in comparison to those in the United Kingdom (see Sinkevičiūtė 2024a). The aim is to highlight that the Baltic names given to children in the major countries of emigration from Lithuania between 1991 and 2020 reflect the ethnic identity attributed to them by their parents, and that the tendency among emigrants to choose Baltic names is a regular and stable phenomenon. The qualitative and quantitative analysis of names focuses on the origin and structure of Baltic names to identify their systemic characteristics. This analysis revealed that, across all countries, the most common names are derived from natural phenomena and objects, Lithuanian pagan goddesses and gods, as well as notable historical and legendary figures from Lithuania’s past. Euphony also appears to play a role in naming. Furthermore, the same suffixes recur in names of different origins, and the same shortenings emerge from names sharing common initial elements. These findings complement previous studies on names given to children by emigrants during the same period. In particular, they demonstrate that the behavior of parents across the major countries of emigration from Lithuania is broadly similar when choosing Baltic names for their children (see Sinkevičiūtė 2024a). On the other hand, the study highlighted that Baltic names are more frequently given to girls. This indicates that, from the perspective of origin, girls' names are more Lithuanian than boys' names, as observed in the study of names with diacritic marks, which are more characteristic of girls (see Sinkevičiūtė 2024b).
Références
Ambrazas, Vytautas (ed.) (1997). Lithuanian Grammar. Vilnius: Baltos lankos.
Butkuvienė, Karolina, Petrulionė, Lolita, Seide, Márcia Sipavicius, Valiulienė, Edita (2021). Name-giving motives in Lithuania and Brazil: a comparative view, Domínios de Lingu@gem 15 (2), 405–445. http://dx.doi.org/10.14393/DL46-v15n2a2021-6
Daukšas, Darius (2013). Lithuanians in Norway: Between 'Here' and 'There', Urbanites 3(2), 51–68.
Daukšas, Darius (2016). Lietuviai Norvegijoje: tarp integracijos ir savo tapatumo išlaikymo [Lithuanians in Norway: Between Integration and Preservation of Identity]. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 39. 173–194.
Daukšas, Darius (2018). Tarp tapimo norvegu ir buvimo lietuviu: Norvegijos lietuvių pilietybės sampratos [Caught between Becoming a Norwegian and Staying a Lithuanian: Concepts of Citizenship among Lithuanian–Norwegians]. Lietuvos etnologija. Socialinės antropologijos ir etnologijos studijos 18(27). 63–84.
Daukšas, Darius (2019). Antros kartos emigrantai iš Lietuvos Norvegijoje: tarp Lietuvos ir Norvegijos? [Second-generation Lithuanian Immigrants in Norway: Between Lithuania and Norway?]. Lituanistica 65(3). 230–240.
Daukšas, Darius (2021). Namai „čia“ ir „ten“: namų konstravimo sampratos (lietuviškoje) migracijoje [‘Here’ and ‘There’: Constructing the Idea of Home in (Lithuanian) Migration]. Lituanistica 67(3). 230–243.
Gerhards, Jürgen, Kämpfer, Sylvia (2017). Symbolische Grenzen und die Grenzarbeit von Migrantinnen und Migranten. – Zeitschrift für Soziologie 46(5), 303–325. DOI: doi.org/10.1515/zfsoz-2017-1017.
Jakaitė–Bulbukienė, Kristina (2015). Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė [Lithuanian emigrant family: language and identity]. Doctoral thesis. Vilnius: Vilniaus universitetas.
Krupickaitė, Dovilė (2015). Lietuvių diasporos struktūra ir jos atspindys projekto tyrime [The compositions of the Lithuanian diaspora and its reflections in the study]. In Ramonienė Meilutė (ed.), Emigrantai: kalba ir tapatybė [Emigrants: language and identity], 19–31. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Kuzavinis, Kazimieras, Savukynas, Bronys (2009). Lietuvių vardų kilmės žodynas [Dictionary of the Origin of Lithuanian Names]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Liubinienė, Neringa (2011). „Aš esu lietuvė visada, tiktai galiu turėti kitą pilietybę“: imigrantų iš Lietuvos identiteto dėlionės Šiaurės Airijoje ["I am always Lithuanian, I just can have another citizenship": identity puzzles of Lithuanian immigrants in Northern Ireland]. In Čiubrinskas, Vytis (ed.), Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose [Lithuanian identity in the contexts of modern emigration], 141–161. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Pilcher, Jane (2017), Names and “Doing Gender”: How Forenames and Surnames Contribute to Gender Identities, Difference, and Inequalities. Sex Roles 77, 812–822, DOI: doi.org/10.1007/s11199-017-0805-4.
Schiller, Christiane (2024). Motive der Vornamenwahl für Kinder von in Deutschland lebenden Litauerinnen und Lituaer, Schriften der Gesellschaft für Baltische Studien. Baltische Studien 6 (SGBS 6). Hamburg: baar, 221–241.
Seide, Márcia Sipavicius (2020). Antroponimia, diáspora y migración: los descendientes de lituanos en Brasil, Onomástica Desde América Latina, 1 (1), 100–121. https://doi.org/10.48075/odal.v1i1.24156
Sinkevičiūtė, Daiva (2011). Nauji 2007–2010 m. lietuviškos kilmės vaikų vardai ir jų davimo polinkiai [New names of children of Lithuanian origin from 2007 to 2010 and trends naming trends]. Kalbos kultūra 84, 214–229.
Sinkevičiūtė, Daiva (2021). Skolintų vardų su baigmenių -ij- kaita Lietuvos vardyne (kilmės aspektas) [The development of borrowed names ending in -ij- in Lithuanian (Origin)]. Acta Linguistica Lithuanica 84, 232–253. DOI: doi.org/10.35321/all84-11
Sinkevičiūtė, Daiva (2022). Nauji sudurtiniai vardai Lietuvos vardyne: įvairovė ir sudarymo ypatumai (XXI a. II dešimtmečio duomenimis) [New compound names in Lithuanian: diversity and formation peculiarities (the 2nd decade of the 21st century)], Baltìstikos platýbėse. Baltų kalbotyros straipsnių rinkinys, skirtas prof. Bonifaco Stundžios 70 metų jubiliejui, Vilnius University Open Series: 2022: Baltistikos platybėse, 311–326, https://doi.org/10.15388/Baltistikos_platybese.2022.19
Sinkevičiūtė, Daiva (2024a). Baltiškų vardų davimo polinkiai emigracijoje 1991–2020 m. (Jungtinės Karalystės atvejis) [Tendencies of Baltic Names Giving among Emigrants in 1991–2020. The United Kingdom Case]. Acta Linguistica Lithuanica 90. 202–224. https://doi.org/10.35321//all90-08
Sinkevičiūtė, Daiva (2024b). Raides su diakritikais turintys emigrantų vaikų vardai didžiosiose emigracijos iš Lietuvos šalyse 1991–2020 m. [Names of emigrant children with Lithuanian letters with diacritics in major emigration countries from Lithuania in 1991–2020]. Baltu filologija 33(1). 81–98. https://doi.org/10.22364/bf.33.1.07
Sinkevičiūtė, Daiva (2024c). Populiariausi emigrantų iš Lietuvos vaikų vardai Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ir Airijoje [The most popular names for children of Lithuanian emigrants in the United Kingdom, Norway and Ireland], Pasaulio lietuvis, 2024-02-01; https://pasauliolietuvis.lt/populiariausi-emigrantu-is-lietuvos-vaiku-vardai-jungtineje-karalysteje-norvegijoje-ir-airijoje/#:~:text=Taigi%20JK%2C%20Norvegijoje%20ir%20Airijoje,šalių%20dešimtukuose%2C%20mažiau%20–%20antruosiuose.
Sinkevičiūtė, Daiva (2024d). Emigrantų iš Lietuvos vaikų vardų variantai Vokietijoje [Variants of the names of children of emigrants from Lithuania in Germany], Gimtoji kalba, 2024, 10, 3–9.
Sinkevičiūtė, Daiva (2025). Expression of Lithuanianness in the Names of Children of Lithuanian Emigrants on Norway, 1991–2020, Nordic Journal of Socio-Onomastics (forthcoming).
Sue, Christina A. & Telles, Edward E (2007). Assimilation and Gender in Naming, American Journal of Sociology 112(5). 1383–1415. https://doi.org/10.1086/511801
Vaitekūnas, Stasys (2008). Gyventojai [Inhabitants]. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.
Vilkienė, Loreta (2019). Toronto lietuvių bendruomenės lietuviškojo portreto eskizas [A sketch of the sociolinguistic portrait of the Lithuanian community in Toronto]. In Ramonienė, Meilutė (ed.), Emigrantai: kalba ir tapatybė II. Keturi sociolingvistiniai portretai, 25-86. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.
Vilkienė, Loreta (2023). Kazachstano lietuvių kilmės diasporos saitai su lietuvio etnine tapatybe ir lietuvių kalba [Lithuanian-origin diaspora in Kazakhstan: exploring connections to ethnic identity and the Lithianian Language]. Taikomoji kalbotyra 19. 99–121. https://doi.org/10.15388/Taikalbot.2023.19.7 .
Vladarskienė, Rasuolė, Zemlevičiūtė, Palmira (2022). Lietuvių kalbos rašyba. Taisyklės, komentarai, patarimai. [The spelling of the Lithuanian language. Rules, comments, and advice]. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas; https://www.vlkk.lt/media/public/Lietuviu_kalbos_rasyba.pdf .
https://vardai.vlkk.lt – List of names of citizens of the Republic of Lithuania. (accessed 20 June 2024)
Téléchargements
Publié-e
Comment citer
Numéro
Rubrique
Licence
(c) Tous droits réservés Daiva Sinkevičiūtė-Villanueva Svensson 2025

Cette œuvre est sous licence Creative Commons Attribution - Pas d'Utilisation Commerciale - Partage dans les Mêmes Conditions 4.0 International.
Droit d’auteur « Creative Commons »
Politique pour les revues en accès ouvert
Les auteurs qui publient dans cette revue agréent les termes suivants :
1. Les auteurs gardent leurs droits et octroient à la revue celui de première publication. Le texte sera sous licence « Creative Commons Attribution » qui permet le partage du travail mentionnant l’attribution à l’auteur et la première publication dans cette revue.
2. Les auteurs ont l’autorisation de prendre ailleurs des contrats supplémentaires pour la distribution et diffusion non exclusive de leur texte publié dans cette revue (par exemple, le publier dans un dépôt numérique institutionnel ou en tant que chapitre d’un livre).
3. Les auteurs ont l’autorisation et sont encouragés à publier et à distribuer leur travail en ligne (par exemple, dans des dépôts numériques institutionnels ou dans leur propre site personnel) à n’importe quel moment y compris avant ou pendant le processus d’édition, étant donné que cela peut avoir des effets productifs, tels qu’augmenter l’impact et le nombre de citations du travail publié (cf. O Efeito do Acesso Livre).
Licence « Creative Commons »
Cette publication se trouve sous licence Creative Commons- Attribution- Utilisation non commerciale, -Pas d’œuvre dérivée 4.0 International, ce qui permet de partager, copier, distribuer, montrer ou reproduire la totalité ou des parties des travaux, tant que ce n’est pas fait à des fins commerciales et que les auteurs et la source sont cités.